Lietuvos Neprikalusomybės Šimtmečio Minėjimo prisiminimai ir aidai, straipsnis ir gausybė nuotraukų.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100 metų sukaktuvės iškilmingai paminėtos Vakarinėje Floridoje.
Amerikos Lietuvių Klubas St. Petersburge, lietuvybės centras vakarinėje Floridoje , jau pereitų metų gale pradėjo ruoštis šimtmečio sukaktuvių šventei. ALK valdyba pakvietė Angelę Karnienę sudaryti šventės programą ir sukviesti komitetą jai įvykdyti.
Komiteto garbės pirmininku pakviestas g.konsulas Vakarinei Floridai Algimantas Karnavičius, atstovai iš visų vietinių lietuviškų organizacijų bei meno vienetų, vekiančių klubo ribose. Taip pat pakviestas plk. Lt. Darius Barčius Lietuvos respublikos atstovas prie JAV Centcom koalicijos oro bazėje,Tampa, FL. Šventės Garbės Svečiu pakviestas J.E. Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos Respublikos Ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šventės komitetas sudarė trijų dienų programą ir jai įgyvendinti paskelbė aukų vajų.
Pirmoji šventės diena, vasario 18-oji pradėta šv. Mišiomis už Lietuvą Šv. Vardo bažnyčioje, Gulfport, FL., kurias aukojo prelatas Algimantas Bartkus, tėvas Augustinas Simanavičius,OFM ir šv. Kazimiero Misijos vadovas kan. Bernardas Talaišis. Šv.Mišiose dalyvavo valstybinės ir organizacijų vėliavos. Kan. B. Talaišis savo pamoksle išryškino šios didžios šventės prasmę ir perskaitė Arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslą, pasakytą Vilniaus Katedroje Vasario 16 d. proga. Šv.Mišių gale visi dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Toliau tęsti Nepriklausomybės atkūrimo šventę visi rinkosi į Lietuvių Klubą, kuris Klubo valdybos pastangomis buvo tikrai šventiškai išpuoštas ir atnaujintas. Tik įėjus, svečius pasitiko Lietuvos karaliaus Mindaugo ir kitų Lietuvos kunigaikščių, valdovų sukabinti portretai. Klubo pirmininkė Dalė Gotceitienė pasveikino su švente susirinkusius ir pakvietė pietauti.
Pavalgius, Klubo pirm. pranešė liūdną žinią, kad prieš kelias dienas Lietuvoje mirė Aurelijus Kilbauskas, Klubo narys, šokių grupės ‘Ritmas” įsteigėjas ir daug darbavesis Klubo veikloje. Ji pakvietė “Ritmo” šokėjus sustoti salės priekyje ir pravesti a.a. A.Kilbausko atminimą ir pagerbimą. Scenos ekrane buvo rodomos akimirkos iš A.Kilbausko gyvenimo. St.Petersburge
“Ritmo” atstovė Donata Koverienė perskaitė jautrų atsisveikinimo eilėraštį ir susikaupimo minute buvo užbaigtas A.Kilbausko atminimas.
Po trumpos pertaukos buvo tęsiama šventės programa, kurią vedė Angelė Karnienė. Įneštos Amerikos ir Lietuvos vėliavos, sugiedoti himnai ir scenos ekrane perduotas LR prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. A.Karnienė perskaitė poetės Nijolės Masteikaitės eilėraštį “Vasario 16-oji” ir pakvietė Klubo moterų chorą į sceną. Choras “Venta” , vadovaujamas Astos Lukienės , padainavo keturias dainas: “Giminės”m.-T.Leiburo, ž.-J.Strielkūno, “Mano kraštas”- m.Paškevičiaus, ž.E.Drungytės,”Žemė Lietuvos” m.-K.Vasiliausko ž.- K.Gedos, ‘Mūsų dienos kaip šventė” m.V.Kernagio - ž.S,Neries.
Toliau salės vidurin pakviesta “Ritmo “ šokių grupė, sušoko nuotaikingus du šokius:“Liaudišką foxtrotą” ir “Gailingį”.
Sekantys programoje pasirodė “Saulutės” lituanistinės mokyklos patys jauniausi mokinukai, kurie kartu su mokytoja pašoko “Katins juods”. Programos vadovė teigė, kad jie po 10 metų jau šoks šokių šventėje. Toliau, taip pat salės viduryje su mokytoja šoko jau vyresnis jaunimėlis, kuris, viliamės jau po kelių metų vyks į šokių šventę. Kaip ir kiekvienais metais per Vas.16-tos šventę, Lietuvių Fondo atstovė St.Petersburge Aldona Stasiukevičienė pakviesta prie mikrofono perdavė Lietuvių Fondo sveikinimą “Saulutės” mokyklai ir įteikė mokyklos vadovei Birutei Blotnienei Lietuvių Fondo ir JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo Tarybos paskirtą paramos čekį.
Visi programos atlikėjai buvo iškviesti į scenos priekį ir Klubo valdybos apdovanoti gėlėmis, o “Saulutės” jaunimėlis skanumynais.
Visiems dalyviams dainuojant “Lietuva Brangi”, kurios žodžius ir meliodiją buvo galima sekti televizijos ekrane, buvo užbaigta ši graži ir įspūdinga minėjimo programa. Antroji jubiliejaus diena.
Lietuvos atkūrimo šimtmečio paminėjimas buvo tęsiamas šeštadienį, vasario 24 d. vakare. Diena buvo skirta Lietuvių Klubo nariams, kviestiems amerikiečiams ir kitų tautų atstovams. Programa buvo vedama anglų kalboje. Gražiai atspausdinti pakvietimai su Nepriklausomybės akto kopija, anglišku vertimu, signatarų nuotrauka ir šventės prasmės aptarimu buvo išsiųsti valstybės, valstijos, miesto atstovams, Tampa Bay diplomatiniam korpusui, įvairių tautinių grupių vadovams.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas JAV MacDill oro bazėje reziduojantiems CentCom koalicijos aukšto rango karininkams. Pagal LR atstovo plk. Lt Dariaus Barčiaus pateiktą sąrašą, buvo pakviesti ir šventėje dalyvavo 56 karininkai su žmonomis, jų tarpe Brigados generolai, generolai, pukininkai. Jie atstovavo JAV, Bulgariją, Kanadą, Čekiją, El Salvador, Suomiją, Vengriją, Lenkiją, Singapore, Turkiją, Ukrainą, Italiją. Šventėje dalyvavo arti 300 svečių.
Į salę rinkosi svečiai pasipuošę vakarine iškilminga apranga. Ponių balinės suknelės viena už kitą gražesnės žavėjo visus. Tai buvo tikras “VIP” priėmimas. Iki oficialios programos pradžios padavėjai po visą salę nešiojo gausybę įvairių užkandžių, svečius apatarnavo du vyno ir lietuviško alaus barai, salės viename šone puikavosi du didžiuliai raguoliai, apsupti įvairiausių lietuviškų saldumynų ir sūrių. Visos vakaro vaišės, deka šventės komiteto pravesto aukų vajaus, buvo veltui.
Didelė svečiams staigmena buvo specialiai šventei pakviesto Filadelfijos choro “Laisvė” spontaniškas (Flash mob) salėje pasirodymas ir sudainavimas keletą dainų. Choro dar laukė rytojaus dienos koncertas.
Lietuvių Klubo pirm. Dalė Gotceitienė pasveikinusi susirinkusius, toliau programą vesti pakvietė LR garbės konsulą Algimantą Karnavičių. Atsistojmu pagerbtos vėliavos ir himnai. A.Karnavičius perskaitė Prezidentės sveikinimą angliškai. Toliau prie mirofono pakviestas St.Petersburgo miesto atstovas Charles Gerdes jautria kalba pasveikino miesto vardu visus susirinkusius ir perskaitė Mero Proklamaciją skelbiant Vas.16 d. Lietuvos Diena . Ši proklamacija bus perskaityta ir miesto komisijos viešame posėdyje kovo 1 d. Toliau sekė g.konsulo A.Karnavičiaus labai įspūdinga kalba angliškai - “Kodėl mes čia esame, ir ką mes ištikrųjų švenčiame”. Konsulas labai gražiai perėjo per Lietuvos istoriją ir tą lietuvišką dvasią kuri per šimtmečius palaikė troškimą, pasiryžimą ir norą nepasiduoti, kurti, turėti savo tradicijas, savo kalbą. Paminėjo, kad prieš 3000 metų Baltų gentys apsigyveno tose vietose kur dabar yra Lietuva. Paminėjo Lenkijos ir Rusijos įtaką Lietuvos istorijoje, spaudos draudimo laikotarpį. Minėjo Basanavičių, Kudirką, “Aušrą” ir “Varpą”. Minėjo neblėstančią lietuviška dvasią ir norą išlaikyti lietuvių kalbą ir tapti nepriklausomais nuo kitų. Minėjo Vilniaus Konferenciją ir 20 žmonių Tarybą , kuri paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę Vasario 16 d, 1918 metais. Konsulas atsakė į kalbos pradžioje klausimą – mes susirinkome atšvęsti tą per amžius neblėstančią lietuvių dvasią. Tikrai labai informatyvi ir įspūdinga buvo garbės konsulo Algimanto Karnavičiaus kalba.
Pakviestas prie mifrofono plk. Lt. Darius Barčius supažindino dalyvius su LR Krašto apsaugos viceministru Vyt. Umbrasu ir su koalicijos karininkais atvykusiais į šią šventę, pakviesdamas atsistoti. Susirinkę gausiais plojimais pasveikino kiekvieną karininką.
Toliau g.konsulas supažindino su Latvijos ir Estijos atstovais atvykusiais į šventę ir kitų tautų diplomatais. Tai pat buvo supažindinti su šventėje dalyvaujančia signataro Jono Vileišio anūke Dale Bobeliene.
Šventės oficialios dalies pabaigai g.k.Karnavičius pakvietė šventės garbės svečią LR Abasadorių J.E. Rolandą Kriščiūną tarti žodį. Abasadorius trumpoje sveikinimo kalboje džiaugėsi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu ir kvietė visus švęsti ne vieną dieną, bet visus metus.
Donata Koverienė sukvietė daug lietuvių menininkų ir mažojoje klubo salėje suorganizavo puikią lietuvių liaudies ir vietinių lietuvių dailininkų meno parodą. Įspūdingas išdėstymas gintaro, medžio, keramikos ir audinių malonino žiūrovo akį. Gražiai exponuojami dailininkų darbai praturtino parodą. Parodoje dalyavo Lina Austė- stiklas, Mantas Keturka - gintaras, Valdas Antanas Petraitis - skulptorius, Loreta Petraitis -dailininkė, Rasa Saldaitis-dailininkė, Irena Šaparnienė-dailininkė. Visus domino Gintaro Karoso medžio ir keramikos velnių kolekcija.
Pasibaigus oficialiai minėjimo daliai, visi buvo kviečiami apžiūrėti parodą, vaišintis ir svečiuotis. Pakilioje nuotaikoje, salėje prie scenos, “Laisvės” choristai pravedė dainų ratelį, įjungdami daugumą svečių. Vaišinosi ir linksminosi visa salė.
Taip baigėsi antroji jubiliejaus diena.
Paskutinis ir pagrindinis šios iškilmingos 100 Metų Atkurtai Lietuvai šventės minėjimo renginys vyko sekmadienį, vasario 25 d. Lietuvių Klube. Tik įėjus į klubą matėsi penkios eilės stalų viso 28. Gražiai papuošti geltonomis, žaliomis ir raudonomis servetėlėmis šampano stikluose. Galėjai paimti gražiai atspausdintą programą, kurios viršelį puošė “100 Atkurtai Lietuvai”. Ir vėl Lietuvių Klubas buvo pilnutėlis svečių.
Klubo pirmininkė pasveikino susirinkusius svečius ir pakvietė Jubiliejui rengti komiteto pirmininkę Angelė Karnienę toliau vesti popietės programą. Šios dienos programa, skirtingai nuo šeštadienio, buvo vedama tik lietuviškai.
Prie salės durų Klubo pirmininkė ir g.konsulas Algimantas Karnavičius pasitiko šventės garbės svečią ambasadorių Rolandą Kriščiūną ir krašto apsaugos vice minister Vytautą Umbrasą ir visiems salėje plojant, atlydėjo juos į salės priekį prie stalo.
Programą vedanti Angelė Karnienė pakvietė visus prisipilti stiklus ir pakelti šampano taures su linkėjimais”tegyvuoja Lietuva!“ ir per salę nuaidėjo „Lietuva! Lietuva!“ Sekė ypatingai gerai paruošti ir išnešioti į stalus pietūs.
Po pietų sekė iškilmingas minėjimas. Pagerbtos vėliavos ir sugiedoti himnai. Scenos ekrane pasirodė prez.Dalios Grybauskaitės sveikinimas. Perskaityta St.Petersburgo mero sveikinimas ir proklamacija. Susirinkusius sveikino LR Krašto apsaugos viceministras
Vyt.Umbrasas ir plk.lt. Modestas Petrauskas, kurie įteikė apdovanojimus, klubo pirmininkei D.Gotceitienei, g.konsului Alg. Karnavičiui, Stanley Ušackui, St.P.LB Apylinkės pirm. Rūtai Petraitis, ir šventės komiteto pirm. Angelei Karnienei. Buvo džiugu matyti, kai JAV LB Tarybos narei Zitai Kirvaitis kalbant ir sveikinant Jubiliejaus renginių vadovę A.Karnienę, tautiniais rūbais pasipuošusi Ft.Meyers lietuvių atstovė įteikė jai raudonų rožių puokštę.
Toliau sekė Šventės Garbės svečio Ambasadoriaus Rolando Kriščiūno kalba. Savo kalboje Ambasadorius teigė, kad laisvės troškimas visada buvo lietuvio širdyje, kad Lietuva atlaikė daug audrų, kad Vas.16 diena okupacijos metais buvo įtampos diena. Jis paminėjo, kad turime ir „sąrašą bėdų“, kurias turime išspręsti. Tuo pačiu jis tarė, kad esame Europos Sąjungos nariai, priklausom NATO, esame ekonomikos klubo nariai. Mokam prekiauti. Turim Klaipėdos dujų terminalą. Turime didelę technologijos patirtį. Turime daug gabių, kuribingų žmonių ir tuo turime džiaugtis. Galima buvo tik stebėtis žiūrint į tą jauną Ambasadorių taip gerai ir įdomiai kalbantį. Dalyviai gausiu plojmu dėkojo Ambasadoriui už įdomią kalbą.
Programos vedėja paskelbė pertrauką, kurios metu scena buvo paruošiama choro koncertui. Pakviestas „Laisvės“ choras. Jaunatviškai ir gražiai atrodantys choristai rinkosi į sceną . Spausdintoje programoje buvome supažindinti su „Laisvės“ choro vadovės muz. Ilonos Babinskienės muzikine veikla ir „Laisvės“ choro istorija. Chorui akompanuoja muz. George
Akerley. Pirmoji choro daina –„Lietuviais esame mes gimę“. Gražiai ir didingai nuskambėjo ši visiems žinoma daina. Sekė dar keturiolika dainų. Visos jos buvo puikiai ir įdomiai atliktos , kaip „Adiemus“, „Pamario dainos“. Taip pat „Aik, aželi ,undenia“ ir labai įdomiai aranžuota. „Buvo dūda Vilniui“. Gražiai nuskambėjo „Oi ant kalno ant aukštojo“ harm. N.Sinkevičiūtės liaudies daina. Taip pat „Alksnio ugnelė“ m.V.Miškinio, ž,J.Degutytės. Sekė visų mylima daina „Kur lygūs laukai“ ir liaudies daina „Oi kai saulutė tekėjo“. Dainai „Lietuva“ m.G.Savinienės,ž.J.Marcinkevičiaus skambant, publika prisitaikė prie meliodijos savo siūbavimu vieni, ar kiti susikabinę rankomis. Nepaprastai jautriai ir gražiai ši daina buvo išpildyta. Toliau „Skriski,skriski lietuvėlėn“. Visos buvo puikiai išpildytos , o kai dainavo „Kur giria žaliuoja“ m.J.Gudavičiaus,ž. Ks.Sakalausko -Vanagėlio, galėjai matyti ir ašaras akyse.
Programos viduryje choro narys Vyt.Maciūnas, Filadelfijos Lietuvių Namų vardu sveikino St.Petersburgo Lietuvių Klubą ir įteikė dovaną dail. Petravičiaus paveikslą. Paskutinė choro daina, kurią visi buvo pakviesti dainuoti tai „Lietuva Brangi“ . m. J.Naujalio,
ž.Maironio. Sustoję visi iš širdies dainavo šią dainą tuo užbaigdami šią nuostabią trijų dienų šventę - „100 Atkurtai Lietuvai“. Choro vadovei muz. Ilonai Babinskienei ir akompanuotojui muz.George Akerley įteiktos gėlės. Klubo pirm. dėkojo visiems surengusiems šią trijų dienų šventę.
Su džiaugsmu ir pasididžiavimu apleidom St.Petersburgo Lietuvių Klubą, dėkodami visiems, kurie prisidėjo prie istorinių įvykių paminėjimo ruošos.
Elvyra Vodopalienė ir Angele E. Karnienė
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100 metų sukaktuvės iškilmingai paminėtos Vakarinėje Floridoje.
Amerikos Lietuvių Klubas St. Petersburge, lietuvybės centras vakarinėje Floridoje , jau pereitų metų gale pradėjo ruoštis šimtmečio sukaktuvių šventei. ALK valdyba pakvietė Angelę Karnienę sudaryti šventės programą ir sukviesti komitetą jai įvykdyti.
Komiteto garbės pirmininku pakviestas g.konsulas Vakarinei Floridai Algimantas Karnavičius, atstovai iš visų vietinių lietuviškų organizacijų bei meno vienetų, vekiančių klubo ribose. Taip pat pakviestas plk. Lt. Darius Barčius Lietuvos respublikos atstovas prie JAV Centcom koalicijos oro bazėje,Tampa, FL. Šventės Garbės Svečiu pakviestas J.E. Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos Respublikos Ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šventės komitetas sudarė trijų dienų programą ir jai įgyvendinti paskelbė aukų vajų.
Pirmoji šventės diena, vasario 18-oji pradėta šv. Mišiomis už Lietuvą Šv. Vardo bažnyčioje, Gulfport, FL., kurias aukojo prelatas Algimantas Bartkus, tėvas Augustinas Simanavičius,OFM ir šv. Kazimiero Misijos vadovas kan. Bernardas Talaišis. Šv.Mišiose dalyvavo valstybinės ir organizacijų vėliavos. Kan. B. Talaišis savo pamoksle išryškino šios didžios šventės prasmę ir perskaitė Arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslą, pasakytą Vilniaus Katedroje Vasario 16 d. proga. Šv.Mišių gale visi dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Toliau tęsti Nepriklausomybės atkūrimo šventę visi rinkosi į Lietuvių Klubą, kuris Klubo valdybos pastangomis buvo tikrai šventiškai išpuoštas ir atnaujintas. Tik įėjus, svečius pasitiko Lietuvos karaliaus Mindaugo ir kitų Lietuvos kunigaikščių, valdovų sukabinti portretai. Klubo pirmininkė Dalė Gotceitienė pasveikino su švente susirinkusius ir pakvietė pietauti.
Pavalgius, Klubo pirm. pranešė liūdną žinią, kad prieš kelias dienas Lietuvoje mirė Aurelijus Kilbauskas, Klubo narys, šokių grupės ‘Ritmas” įsteigėjas ir daug darbavesis Klubo veikloje. Ji pakvietė “Ritmo” šokėjus sustoti salės priekyje ir pravesti a.a. A.Kilbausko atminimą ir pagerbimą. Scenos ekrane buvo rodomos akimirkos iš A.Kilbausko gyvenimo. St.Petersburge
“Ritmo” atstovė Donata Koverienė perskaitė jautrų atsisveikinimo eilėraštį ir susikaupimo minute buvo užbaigtas A.Kilbausko atminimas.
Po trumpos pertaukos buvo tęsiama šventės programa, kurią vedė Angelė Karnienė. Įneštos Amerikos ir Lietuvos vėliavos, sugiedoti himnai ir scenos ekrane perduotas LR prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. A.Karnienė perskaitė poetės Nijolės Masteikaitės eilėraštį “Vasario 16-oji” ir pakvietė Klubo moterų chorą į sceną. Choras “Venta” , vadovaujamas Astos Lukienės , padainavo keturias dainas: “Giminės”m.-T.Leiburo, ž.-J.Strielkūno, “Mano kraštas”- m.Paškevičiaus, ž.E.Drungytės,”Žemė Lietuvos” m.-K.Vasiliausko ž.- K.Gedos, ‘Mūsų dienos kaip šventė” m.V.Kernagio - ž.S,Neries.
Toliau salės vidurin pakviesta “Ritmo “ šokių grupė, sušoko nuotaikingus du šokius:“Liaudišką foxtrotą” ir “Gailingį”.
Sekantys programoje pasirodė “Saulutės” lituanistinės mokyklos patys jauniausi mokinukai, kurie kartu su mokytoja pašoko “Katins juods”. Programos vadovė teigė, kad jie po 10 metų jau šoks šokių šventėje. Toliau, taip pat salės viduryje su mokytoja šoko jau vyresnis jaunimėlis, kuris, viliamės jau po kelių metų vyks į šokių šventę. Kaip ir kiekvienais metais per Vas.16-tos šventę, Lietuvių Fondo atstovė St.Petersburge Aldona Stasiukevičienė pakviesta prie mikrofono perdavė Lietuvių Fondo sveikinimą “Saulutės” mokyklai ir įteikė mokyklos vadovei Birutei Blotnienei Lietuvių Fondo ir JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo Tarybos paskirtą paramos čekį.
Visi programos atlikėjai buvo iškviesti į scenos priekį ir Klubo valdybos apdovanoti gėlėmis, o “Saulutės” jaunimėlis skanumynais.
Visiems dalyviams dainuojant “Lietuva Brangi”, kurios žodžius ir meliodiją buvo galima sekti televizijos ekrane, buvo užbaigta ši graži ir įspūdinga minėjimo programa. Antroji jubiliejaus diena.
Lietuvos atkūrimo šimtmečio paminėjimas buvo tęsiamas šeštadienį, vasario 24 d. vakare. Diena buvo skirta Lietuvių Klubo nariams, kviestiems amerikiečiams ir kitų tautų atstovams. Programa buvo vedama anglų kalboje. Gražiai atspausdinti pakvietimai su Nepriklausomybės akto kopija, anglišku vertimu, signatarų nuotrauka ir šventės prasmės aptarimu buvo išsiųsti valstybės, valstijos, miesto atstovams, Tampa Bay diplomatiniam korpusui, įvairių tautinių grupių vadovams.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas JAV MacDill oro bazėje reziduojantiems CentCom koalicijos aukšto rango karininkams. Pagal LR atstovo plk. Lt Dariaus Barčiaus pateiktą sąrašą, buvo pakviesti ir šventėje dalyvavo 56 karininkai su žmonomis, jų tarpe Brigados generolai, generolai, pukininkai. Jie atstovavo JAV, Bulgariją, Kanadą, Čekiją, El Salvador, Suomiją, Vengriją, Lenkiją, Singapore, Turkiją, Ukrainą, Italiją. Šventėje dalyvavo arti 300 svečių.
Į salę rinkosi svečiai pasipuošę vakarine iškilminga apranga. Ponių balinės suknelės viena už kitą gražesnės žavėjo visus. Tai buvo tikras “VIP” priėmimas. Iki oficialios programos pradžios padavėjai po visą salę nešiojo gausybę įvairių užkandžių, svečius apatarnavo du vyno ir lietuviško alaus barai, salės viename šone puikavosi du didžiuliai raguoliai, apsupti įvairiausių lietuviškų saldumynų ir sūrių. Visos vakaro vaišės, deka šventės komiteto pravesto aukų vajaus, buvo veltui.
Didelė svečiams staigmena buvo specialiai šventei pakviesto Filadelfijos choro “Laisvė” spontaniškas (Flash mob) salėje pasirodymas ir sudainavimas keletą dainų. Choro dar laukė rytojaus dienos koncertas.
Lietuvių Klubo pirm. Dalė Gotceitienė pasveikinusi susirinkusius, toliau programą vesti pakvietė LR garbės konsulą Algimantą Karnavičių. Atsistojmu pagerbtos vėliavos ir himnai. A.Karnavičius perskaitė Prezidentės sveikinimą angliškai. Toliau prie mirofono pakviestas St.Petersburgo miesto atstovas Charles Gerdes jautria kalba pasveikino miesto vardu visus susirinkusius ir perskaitė Mero Proklamaciją skelbiant Vas.16 d. Lietuvos Diena . Ši proklamacija bus perskaityta ir miesto komisijos viešame posėdyje kovo 1 d. Toliau sekė g.konsulo A.Karnavičiaus labai įspūdinga kalba angliškai - “Kodėl mes čia esame, ir ką mes ištikrųjų švenčiame”. Konsulas labai gražiai perėjo per Lietuvos istoriją ir tą lietuvišką dvasią kuri per šimtmečius palaikė troškimą, pasiryžimą ir norą nepasiduoti, kurti, turėti savo tradicijas, savo kalbą. Paminėjo, kad prieš 3000 metų Baltų gentys apsigyveno tose vietose kur dabar yra Lietuva. Paminėjo Lenkijos ir Rusijos įtaką Lietuvos istorijoje, spaudos draudimo laikotarpį. Minėjo Basanavičių, Kudirką, “Aušrą” ir “Varpą”. Minėjo neblėstančią lietuviška dvasią ir norą išlaikyti lietuvių kalbą ir tapti nepriklausomais nuo kitų. Minėjo Vilniaus Konferenciją ir 20 žmonių Tarybą , kuri paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę Vasario 16 d, 1918 metais. Konsulas atsakė į kalbos pradžioje klausimą – mes susirinkome atšvęsti tą per amžius neblėstančią lietuvių dvasią. Tikrai labai informatyvi ir įspūdinga buvo garbės konsulo Algimanto Karnavičiaus kalba.
Pakviestas prie mifrofono plk. Lt. Darius Barčius supažindino dalyvius su LR Krašto apsaugos viceministru Vyt. Umbrasu ir su koalicijos karininkais atvykusiais į šią šventę, pakviesdamas atsistoti. Susirinkę gausiais plojimais pasveikino kiekvieną karininką.
Toliau g.konsulas supažindino su Latvijos ir Estijos atstovais atvykusiais į šventę ir kitų tautų diplomatais. Tai pat buvo supažindinti su šventėje dalyvaujančia signataro Jono Vileišio anūke Dale Bobeliene.
Šventės oficialios dalies pabaigai g.k.Karnavičius pakvietė šventės garbės svečią LR Abasadorių J.E. Rolandą Kriščiūną tarti žodį. Abasadorius trumpoje sveikinimo kalboje džiaugėsi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu ir kvietė visus švęsti ne vieną dieną, bet visus metus.
Donata Koverienė sukvietė daug lietuvių menininkų ir mažojoje klubo salėje suorganizavo puikią lietuvių liaudies ir vietinių lietuvių dailininkų meno parodą. Įspūdingas išdėstymas gintaro, medžio, keramikos ir audinių malonino žiūrovo akį. Gražiai exponuojami dailininkų darbai praturtino parodą. Parodoje dalyavo Lina Austė- stiklas, Mantas Keturka - gintaras, Valdas Antanas Petraitis - skulptorius, Loreta Petraitis -dailininkė, Rasa Saldaitis-dailininkė, Irena Šaparnienė-dailininkė. Visus domino Gintaro Karoso medžio ir keramikos velnių kolekcija.
Pasibaigus oficialiai minėjimo daliai, visi buvo kviečiami apžiūrėti parodą, vaišintis ir svečiuotis. Pakilioje nuotaikoje, salėje prie scenos, “Laisvės” choristai pravedė dainų ratelį, įjungdami daugumą svečių. Vaišinosi ir linksminosi visa salė.
Taip baigėsi antroji jubiliejaus diena.
Paskutinis ir pagrindinis šios iškilmingos 100 Metų Atkurtai Lietuvai šventės minėjimo renginys vyko sekmadienį, vasario 25 d. Lietuvių Klube. Tik įėjus į klubą matėsi penkios eilės stalų viso 28. Gražiai papuošti geltonomis, žaliomis ir raudonomis servetėlėmis šampano stikluose. Galėjai paimti gražiai atspausdintą programą, kurios viršelį puošė “100 Atkurtai Lietuvai”. Ir vėl Lietuvių Klubas buvo pilnutėlis svečių.
Klubo pirmininkė pasveikino susirinkusius svečius ir pakvietė Jubiliejui rengti komiteto pirmininkę Angelė Karnienę toliau vesti popietės programą. Šios dienos programa, skirtingai nuo šeštadienio, buvo vedama tik lietuviškai.
Prie salės durų Klubo pirmininkė ir g.konsulas Algimantas Karnavičius pasitiko šventės garbės svečią ambasadorių Rolandą Kriščiūną ir krašto apsaugos vice minister Vytautą Umbrasą ir visiems salėje plojant, atlydėjo juos į salės priekį prie stalo.
Programą vedanti Angelė Karnienė pakvietė visus prisipilti stiklus ir pakelti šampano taures su linkėjimais”tegyvuoja Lietuva!“ ir per salę nuaidėjo „Lietuva! Lietuva!“ Sekė ypatingai gerai paruošti ir išnešioti į stalus pietūs.
Po pietų sekė iškilmingas minėjimas. Pagerbtos vėliavos ir sugiedoti himnai. Scenos ekrane pasirodė prez.Dalios Grybauskaitės sveikinimas. Perskaityta St.Petersburgo mero sveikinimas ir proklamacija. Susirinkusius sveikino LR Krašto apsaugos viceministras
Vyt.Umbrasas ir plk.lt. Modestas Petrauskas, kurie įteikė apdovanojimus, klubo pirmininkei D.Gotceitienei, g.konsului Alg. Karnavičiui, Stanley Ušackui, St.P.LB Apylinkės pirm. Rūtai Petraitis, ir šventės komiteto pirm. Angelei Karnienei. Buvo džiugu matyti, kai JAV LB Tarybos narei Zitai Kirvaitis kalbant ir sveikinant Jubiliejaus renginių vadovę A.Karnienę, tautiniais rūbais pasipuošusi Ft.Meyers lietuvių atstovė įteikė jai raudonų rožių puokštę.
Toliau sekė Šventės Garbės svečio Ambasadoriaus Rolando Kriščiūno kalba. Savo kalboje Ambasadorius teigė, kad laisvės troškimas visada buvo lietuvio širdyje, kad Lietuva atlaikė daug audrų, kad Vas.16 diena okupacijos metais buvo įtampos diena. Jis paminėjo, kad turime ir „sąrašą bėdų“, kurias turime išspręsti. Tuo pačiu jis tarė, kad esame Europos Sąjungos nariai, priklausom NATO, esame ekonomikos klubo nariai. Mokam prekiauti. Turim Klaipėdos dujų terminalą. Turime didelę technologijos patirtį. Turime daug gabių, kuribingų žmonių ir tuo turime džiaugtis. Galima buvo tik stebėtis žiūrint į tą jauną Ambasadorių taip gerai ir įdomiai kalbantį. Dalyviai gausiu plojmu dėkojo Ambasadoriui už įdomią kalbą.
Programos vedėja paskelbė pertrauką, kurios metu scena buvo paruošiama choro koncertui. Pakviestas „Laisvės“ choras. Jaunatviškai ir gražiai atrodantys choristai rinkosi į sceną . Spausdintoje programoje buvome supažindinti su „Laisvės“ choro vadovės muz. Ilonos Babinskienės muzikine veikla ir „Laisvės“ choro istorija. Chorui akompanuoja muz. George
Akerley. Pirmoji choro daina –„Lietuviais esame mes gimę“. Gražiai ir didingai nuskambėjo ši visiems žinoma daina. Sekė dar keturiolika dainų. Visos jos buvo puikiai ir įdomiai atliktos , kaip „Adiemus“, „Pamario dainos“. Taip pat „Aik, aželi ,undenia“ ir labai įdomiai aranžuota. „Buvo dūda Vilniui“. Gražiai nuskambėjo „Oi ant kalno ant aukštojo“ harm. N.Sinkevičiūtės liaudies daina. Taip pat „Alksnio ugnelė“ m.V.Miškinio, ž,J.Degutytės. Sekė visų mylima daina „Kur lygūs laukai“ ir liaudies daina „Oi kai saulutė tekėjo“. Dainai „Lietuva“ m.G.Savinienės,ž.J.Marcinkevičiaus skambant, publika prisitaikė prie meliodijos savo siūbavimu vieni, ar kiti susikabinę rankomis. Nepaprastai jautriai ir gražiai ši daina buvo išpildyta. Toliau „Skriski,skriski lietuvėlėn“. Visos buvo puikiai išpildytos , o kai dainavo „Kur giria žaliuoja“ m.J.Gudavičiaus,ž. Ks.Sakalausko -Vanagėlio, galėjai matyti ir ašaras akyse.
Programos viduryje choro narys Vyt.Maciūnas, Filadelfijos Lietuvių Namų vardu sveikino St.Petersburgo Lietuvių Klubą ir įteikė dovaną dail. Petravičiaus paveikslą. Paskutinė choro daina, kurią visi buvo pakviesti dainuoti tai „Lietuva Brangi“ . m. J.Naujalio,
ž.Maironio. Sustoję visi iš širdies dainavo šią dainą tuo užbaigdami šią nuostabią trijų dienų šventę - „100 Atkurtai Lietuvai“. Choro vadovei muz. Ilonai Babinskienei ir akompanuotojui muz.George Akerley įteiktos gėlės. Klubo pirm. dėkojo visiems surengusiems šią trijų dienų šventę.
Su džiaugsmu ir pasididžiavimu apleidom St.Petersburgo Lietuvių Klubą, dėkodami visiems, kurie prisidėjo prie istorinių įvykių paminėjimo ruošos.
Elvyra Vodopalienė ir Angele E. Karnienė
Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Šimtmečiui
Sparčiai artėja mūsų valstybės didžioji šventė
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Šimtmetis
Neseniai minėjome Lietuvos vardo Tūkstantmetį, o ir Vasario 16-toji yra viena iš reikšmingiausių dienų mūsų istorijoje. Ji yra kaip tiltas, jungiantis senų senovėje gimusią Lietuvą ir naująją, laisvę atkūrusią 1990 metais. Mes gyvendami toli nuo gimtojo krašto, niekada nepamiršome Lietuvos, rūpinomės jos vargais ir džiaugėmės laimėjimais, mylėjome savo kraštą ir šią meilę perduodame iš kartos į kartą savo vaikams bei anūkams.
St.Petersburge lietuviškos dvasios centras yra mūsų Lietuvių Klubas. Jo vadovybė pakvietė mane sudaryti komitetą ir surengti nepaprastą, iškilmingą Lietuvos Nepriklausomybės Šimtmečio Minėjimą. Šventėje jau sutiko dalyvauti Garbės Svečias - Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos Respublikos Ambasadorius JAV.
Sudarytas iš visų mūsų apylinkės lietuviškos veiklos atstovų, Komitetas nusprendė rengti šią programą 2018-tųjų metų vasario 24-tą ir 25tą dienomis:
- Šeštadienį, vasario 24 d., 5 val. p.p., į Šimtmečio Minėjimą ir Oficialų Priėmimą Klube pakviesime Floridos Gubernatorių, senatorius, atstovus Vašingtone, MacDill oro bazės generolus, karinius vadovus, Koalicijos valstybių karinius atstovus, taip pat aplinkinių miestų merus. Šeštadienio minėjimas vyks anglų kalba, girdėsime Lietuvos Ambasadoriaus kalbą, svečių sveikinimus ir trumpą meninę programą (siurprizas). Mažojoje salėje grožėsimės liaudies meno paroda, kurią paruoš mūsų apylinkės dailininkai.
Visi Lietuvių Klubo nariai kviečiami dalyvauti šeštadienio priėmime. Vaišinsimės užkandėliais, lietuvišku sūriu, gardžiais lietuviškais saldumynais: raguoliais, grybukais, žagarėliais, gaivinsimės lietuvišku alumi ir vynu. Apranga -iškilmingai vakarinė. Šis priėmimas - nemokamas, nes rengiamas iš surinktų aukų. Tačiau kviesime registruotis ir įteiksime nemokamus registracijos bilietus.
- Sekmadienį, vasario 25-tą d., 1 val .p.p. pakviesime į iškilmingus pietus ir koncertą klube. Lietuvos Ambasadorius lietuviškai pasveikins susirinkusiuosius, dainuos net septyniolika „Laisvės" choro dainininkų, atvyksiančių iš Filadelfijos. Pilno koncerto su iškilmingais pietumis kainą pranešime vėliau.
Kai Lietuva dar buvo okupuota, mes aktyviai lankėme valdžios pareigūnus su prašymais, peticijomis, kalbėjome jiems apie Lietuvą, jos istoriją, kultūrą, tradicijas, ir dosniai aukojome Lietuvos laisvinimo organizacijoms. Dabar atgavę nepriklausomybę, norime toliau ugdyti Lietuvos rėmėjus supažindindami įvairius naujuosius JAV politinius vadovus su mūsų gimtuoju kraštu, šiam tikslui Lietuvos Nepriklausomybės Šimtmetis yra puiki proga.
Visam planui įgyventi reikia ne tik gerų norų, kantraus darbo, bet ir lėšų. Kreipiuosi į Jus, kviesdama gausiai aukoti Lietuvos garsinimui. Primenu, kad visos aukos nurašomos nuo mokesčių/taxų. Čekius rašyti:
Lithuanian American Club, Inc.,
4880 46th Ave. North,
St. Petersburg, FL 33714.
Lietuvai 100
Klube aukas priims Klubo vicepirmininkė Genovaitė Gedminienė, ir būsimoji klubo iždininkė Lina Vilkialienė. Jau turime dosnių mecenatų, paaukojusių virš dviejų tukstančių. Pirmosios Šimtmečio Šventės lėšos pažymėtos prisegtame aukų termometre, Komiteto nariai aplankys mūsų vietovės biznių savininkus bei profesionalus, ir visus Lietuvos patriotus. Tikimės pasiekti reikiamą sumą be vargo. Taigi stebėkite termometrą ir kiškite ranką į kišenę giliai, kad termometras kiltų į viršų sparčiai .
Visi aukotojai bus pažymėti spausdinamoje šventės programoje.
Ačiū,
Angele Karnienė, Komiteto pirminkė